Cigarečių filtrai yra pagaminti iš celiuliozės acetato, biologiškai neskaidaus plastiko, todėl irdami filtrai išskiria aplinkai kenksmingas medžiagas. Ar žinojote, kad vienas nuorūkos filtras gali paskleisti net iki 12 000 mikroplastiko skaidulų, o tokio dydžio daleles lengvai praryja net ir patys mažiausi vandens gyvūnai? Iš cigarečių filtrų išsiskiriantis nuodingas mikropluoštas tampa rimtu vandenynų teršalu ir daro neigiamą įtaką visai organizmų mitybos grandinei – kenksmingos medžiagos patenka į vandens gyvūnų, o paskui ir į žmonių mitybos grandinę.

Ant žemės, o ne į šiukšlinę, numesta cigaretės nuorūka gali tapti ne tik estetine problema, tačiau sukelti ir tiesioginį pavojų gyvybėms. Kiekvienais metais dėl neužgesintų ir ne vietoje numestų nuorūkų kyla apie 20–30 proc. miško gaisrų. Esant karštiems ir sausiems orams, miško gaisrai gali sparčiai plėstis, tapti ypač pavojingi ir pražudyti tiek augalinę dangą, tiek gyvūniją.

Ne vietoje numestos ir gamtoje besikaupiančios nuorūkos neigiamai veikia ir augalus. Anglia Ruskin universiteto (ARU) tyrimas atskleidė, kad į dirvožemį patekusios nuorūkos sumažina dobilų daigumą ir dydį. Tyrimo metu nustatyta, kad dobilų šaknų svoris sumažėja net perpus. Be to, dėl nuorūkų prasčiau auga žolė. Daugelis nuorūkų pagamintos iš celiuliozės acetato pluošto ir pridėtinių chemikalų, vadinamų plastifikatoriais, kurie plastiką paverčia elastingesniu. Būtent šios iš nuorūkų išsiskiriančios medžiagos neigiamai veikia augalų vystymąsi.

Baltijos jūra yra priskiriama prie penkių užterščiausių jūrų pasaulyje. Net 70 % visų šiukšlių Baltijos jūroje sudaro plastikas, kuris teršia vandenį ir išlieka jame ilgus dešimtmečius. Plastiko buteliai ir vienkartiniai puodeliai, deja, nėra vienintelės plastiko šiukšlės. Nemažą dalį visų plastiko atliekų Baltijos jūroje sudaro cigarečių nuorūkos.